Biologija
2 SKYRIUS. Nuo ląstelės iki organizmo
2.6. Ląstelinis kvėpavimas
Paskaitykite apie rūgimą ir atlikite vadovėlio 55 puslapyje pateiktą 6 užduotį.
RŪGIMAS
Ląstelės energijos gauna iš įvairių organinių medžiagų molekulių. Kvėpavimas – tai energijos gavimo būdas. Kvėpavimas gali būti aerobinis ir anaerobinis. Vykstant deguoniniam kvėpavimui naudojamas deguonis, skaidoma gliukozė, kad išsiskirtų energija, kurią ląstelės naudoja įvairioms funkcijoms atlikti.
Bedeguonio kvėpavimo, tai yra rūgimo, metu deguonies nenaudojama. Šį procesą naudoja kai kurios bakterijos (rūgimo ir puvimo) ir archėjos, kad gautų energijos, kai nėra deguonies. Rūgdamos bakterijos išskiria ne tik energiją bei anglies dioksidą, bet ir pieno rūgštį. Dėl išskirtos pieno rūgšties pasikeičia maisto produktų skonis.
Rūgimo bakterijos naudojamos maisto pramonėje, pavyzdžiui, raugintiems pieno produktams (kefyrui, jogurtui, grietinei ar sūriams) ir raugintoms daržovėms (agurkams, kopūstams) gaminti. Puvimo bakterijos, deja, maisto produktus sugadina (sugenda uogienė, sugyžta pienas).
Žmonių raumenų ląstelėms būdingas anaerobinis kvėpavimas. Jis vyksta per įtemptą fizinį krūvį, kai raumenų ląstelės turi intensyviai dirbti, o kraujas nespėja atnešti reikiamo kiekio deguonies. Raumenų ląstelėse taip pat susidaro pieno rūgštis. Ji nuodinga, todėl po intensyvaus krūvio net kelias dienas skauda raumenis, sunku judėti. Pieno rūgštį mūsų organizme skaido kepenys. Kai jos nebelieka, praeina ir raumenų skausmas.
Augalai anaerobinėmis sąlygomis gliukozę skaido į etanolį (alkoholį). Jie kvėpuoti anaerobiškai gali neilgai. Etanolis jiems nuodingas, todėl, nesugebėdami jo greitai išskirti į aplinką, augalai apsinuodija ir žūsta.
Mieliagrybiai – vienaląsčiai grybai – taip pat vykdo alkoholinį rūgimą. Žmonės jų išskiriamą alkoholį naudoja gėrimų (giros) ir duonos produktų gamybai.