ŽMOGAUS EVOLIUCIJA IR KŪNO POKYČIAI – KAIP ATRODYSIME ATEITYJE?

Žmogaus evoliucija dažnai byloja apie individo prisitaikymą prie gyvenamosios aplinkos sąlygų siekiant išlikti, o įvairios ateities prognozės leidžia numatyti, kaip žmogaus kūnas keisis toliau. Netolimos ateities pokyčius mokslininkai jau gali aiškiai matyti, o vėlesni pokyčiai vis dar kelia daug klausimų. Ar žmogus liks gyventi Žemėje, o gal persikels į Marsą? Galbūt grįšime į vandenynus, o gal leisimės į požemius dėl Žemės paviršių sukausčiusios branduolinės žiemos? Pasak Vìlniaus universiteto Medicinos fakulteto mokslininko dr. Andrejaus Suchomlinovo, dėl, tikėtina, besikeičiančios žmogaus gyvenamosios aplinkos keisis ir žmogaus kūno, plaukų spalva, ūgis ir svoris, vidaus ir išorės organai.

Mažės žydraakių ir šviesiaplaukių

Dėl žmogaus organizme esančių genų ir intensyviai vykstančių procesų Žemėje artimiausi žmogaus kūno pokyčiai bus matomi jau po 50–100 metų. Dominuos tamsesnės odos, rudų akių ir tamsesnių garbanotų plaukų genai, bet nei žydros akys, nei lygūs ar šviesūs plaukai visiškai neišnyks.

„Žydra akių spalva ateityje pasitaikys rečiau, nes genas, nulemiantis mėlyną akies rainelės spalvą, nėra dominuojantis. Vykstant evoliucijai, mažės ir žmogaus žandikaulis, ir dantų skaičius, dėl to turėtų keistis veido proporcijos. Tačiau šiems virsmams reikės jau kelių dešimčių tūstančių metų“, – pasakoja mokslininkas.

Kalbėdamas apie dantis, dr. A. Suchomlinovas teigia, kad jau dabar protiniai dantys nereikalingi ir ateityje išnyks pirmieji. Keičiasi ir iltinių dantų forma – jie tapo panašūs į kandžius, nes vykstant evoliucijai pasikeitė jų funkcija. Tačiau daugelį kitų pokyčių tiksliai įvardyti sunku, nes juos lemia gyvenimo aplinkybės.

„Jei įsivaizduotume, kad niekas aplinkoje nesikeis, ateityje neišvengtume įvairių mutacijų. Nors šis žodis dažnai turi neigiamą reikšmę, mutacija yra vienas iš būdų organizmui prisitaikyti. Pavyzdžiui, labai svarbi prieš maždaug 10 tūkstančių metų įvykusi atsitiktinė laktozės toleravimo mutacija. Būtent dėl jos dauguma Euròpos gyventojų gali vartoti pieno produktus visą gyvenimą, nors gamtoje tai visiška anomalija – pienas yra tik žinduolių kūdikių, vaikų maistas“, – sako mokslininkas.

Žmogaus ūgis ir svoris – smarkiai kintantys rodikliai

Žmogus ėmė labai sparčiai augti XX a. pirmoje pusėje, o Vakarų pasaulyje šis augimas jau kelis dešimtmečius sustojęs. Todėl, nors mūsų tėvai yra aukštesni už mūsų senelius, o mes aukštesni už tėvus, mūsų vaikai greičiausiai nebus aukštesni už mus. Dabar manoma, kad priėjome tam tikrą ūgio ribą.

Apendiksas – svarbus imuninis organas

Nors tam tikri požymiai žmogaus raidoje nunyko, pavyzdžiui, didelis kūno plaukuotumas, tam tikros kūno reakcijos liko. Viena tokių – žąsies oda vadinamas refleksas, kai jaučiant baimę ar patyrus stresą raumenys odoje pakelia kūno plaukelius. Ši reakcija būdinga ir kitiems gyvūnams, pavyzdžiui, katėms – jos pasišiaušia, atrodo didesnės, o tai iškilus pavojui padeda apsiginti. Tačiau mums tai nebereikalinga reakcija.

Daug tokių rudimentinių organų (nykstantys organai, kurie per organizmų evoliuciją prarado savo reikšmę) žmogaus organizme nėra. Prieš 50 metų manyta, kad apendiksas yra rudimentinis organas, todėl astronautams prieš skrydžius į kosmosą ar Árkties ekspedicijų dalyviams juos išoperuodavo iš anksto. Bet dabar žinoma, kad tai svarbus imuninis organas. Kaip ir uodegikaulis – uodegos liekana, kuri yra stuburo dalis, labai svarbi dubens funkcijoms.

Įvairių nuomonių esama ne tik dėl per evoliuciją įvykusių, bet ir dėl ateityje laukiančių pokyčių. Pavyzdžiui, manoma, kad daug laiko su išmaniaisiais telefonais praleidžiančių žmonių pirštai deformuosis, taps ilgesni. Tokiems pokyčiams reikia kur kas daugiau laiko.

„Manau, kad išmanusis telefonas bus vienos ar dviejų kartų naudojama technologija. Jos vystosi labai sparčiai ir vargu ar po tūkstantmečių, kurių prireiktų žmogaus rankų pirštams pasikeisti, vis dar naudosime tokius pačius įrenginius. Taip pat tokie dalykai kaip ausų spenelių nunykimas, plėvės tarp pirštų – tik spėlionės, nes viskas priklausys nuo to, kur žmogus gyvens. Ar persikelsime gyventi į vandenyną, ar į Marsą, ar po branduolinės nelaimės gyvensime visai kitokiomis sąlygomis, o gal bus labai aukšta temperatūra dėl klimato atšilimo“, – svarsto dr. A. Suchomlinovas.

Gretės  Gerulaitytės straipsnio „SPECTRUM: Žmogaus evoliucija ir kūno pokyčiai – kaip atrodysime ateityje“ ištraukos.

Interneto prieiga: https://naujienos.vu.lt/spectrum-zmogaus-evoliucija-ir-kuno-pokyciai-kaip-atrodysime-ateityje/ [žr. 2023-11-06]