Biologija
4 SKYRIUS. Ląstelių dalijimasis
4.2 Mitozė vienaląsčių organizmų pasaulyje
1. Perskaitykite tekstą „Faktai apie mieliagrybius“.
FAKTAI APIE MIELIAGRYBIUS
Kepimo mielės (lot. Saccharomyces cerevisiae) – cukrumi besimaitinantys grybai
Pirmasis mieles gėrimams gaminti tyrė ir aprašė Lui Pasteras (Louis Pasteur, 1822–1895) maždaug 1850 m., kai mikroskopu pastebėjo mieliagrybių gebėjimą pumpuruoti. O cheminiai tyrimai parodė, kad mieliagrybiai išskiria cheminę medžiagą – alkoholį. Mielių rasime kiekvienos parduotuvės kulinarinių kepinių skyriuje ar šaldytuve. Mielės kulinarijoje pradėtos naudoti dar Ròmos imperijos laikais. Namuose sumaišę su šiltu vandeniu ir truputėliu cukraus, atgaivinsime ir pagaminsime purią tešlą blynams, pyragui ar picai. Sumaišę mieles su vandens ir išmirkytos juodos duonos mišiniu bei saujele razinų, pasigaminsime skanios giros.
Gyvendami tešloje, mieliagrybiai ją padarys purią, nes išskirs anglies dioksido. Malonų aromatą kepiniui suteiks jų gaminamas alkoholis. Jo pyrage neliks, nes dideliame karštyje išgaruos, tačiau ypatingas aromatas ir skonis išliks.
Mieliagrybių rasime ir laisvai gyvenančių gamtoje: jų žinoma apie 500 skirtingų rūšių. Tik jie ten negamina ypatingų patiekalų, o skaido nuokritas: rudenį nukritusius lapus, nesurinktus ir pūvančius vaisius. Ištyrę laukinius mieliagrybius, mokslininkai atrado įdomų faktą. Pasirodo, mieliagrybių išskiriamas alkoholis jiems labai naudingas. Juo nuodijamos mieliagrybių konkurentės puvimo bakterijos, todėl gauna daugiau sau reikalingo maisto iš irstančių negyvų organizmų. Tyrimai parodė, kad mieliagrybiai ypač mėgsta gyventi ant kopūstinių daržovių.
Mieliagrybiai labai atsparūs nepalankioms sąlygoms. Dideliame šaltyje ar sausoje aplinkoje, jei pritrūksta maisto medžiagų, jie apsigaubia storais apvalkalais ir šitaip gali gyventi šimtus metų. Tyrimai parodė, kad net –80 °C šaltis nėra pražūtingas. Patekę į palankią aplinką, atgyja, nusimeta apvalkalus ir pradeda sparčiai daugintis. Ši savybė labai patogi kulinarijoje: galima laikyti mieles šaldiklyje, o prireikus išimti į šiltą aplinką ir naudoti. Deja, aukšta temperatūra mieliagrybiams pražūtinga.
Mokslininkai laboratorijose mieliagrybius dažnai naudoja tyrimams ir naujų produktų kūrimui. Kodėl?
- Mieliagrybių genetinė medžiaga nėra labai didelė, todėl ją patogu tyrinėti, dvigubinti, naudoti kitų organizmų ląstelių procesų tyrimams. Dažniausiai mieliagrybiai naudojami norint išsiaiškinti, kaip ląstelėse gaminami baltymai.
- Kepimo mielės naudojamos ir kitų mieliagrybių rūšių tyrimams, pavyzdžiui, parazitinių, sukeliančių žmonių grybelines ligas. Padeda atrasti ar sukurti naujus šių ligų gydymo metodus. Mieliagrybių genetinė medžiaga lengvai modifikuojama, o rezultatas gaunamas greitai.
- Kepimo mielės yra pigios, greitai dauginasi (per parą jų galima prisiauginti labai daug), todėl laboratoriniams tyrimams tai patogūs mikroorganizmai.
Genetiškai modifikuotų mieliagrybių variacijų yra daugiau nei 500. Dalis jų skirta kulinarijai ar gėrimų pramonei (alaus, vyno, giros). Genetiškai modifikuoti mieliagrybiai naudojami gaminant vaistus, pavyzdžiui, insulino preparatus (vaistai skirti žmonėms, sergantiems cukriniu diabetu), antibiotikus. Jie naudojami ir papildų, vitaminų gamybai: modifikuoti mieliagrybiai naudojami gaminant B grupės vitaminus. Šie vienaląsčiai grybai naudojami ir kosmetikos, prausimosi priemonių bei šampūnų gamyboje. Parduotuvės kosmetikos skyriuje tikrai atrasite šampūnų su mielių ekstraktais. Genetiškai modifikuoti mieliagrybiai naudojami biokuro gamybai.