Parazitinių kirmėlių įvairovė

Kirmėlinės ligos (arba helmintozės) – tai ligos, kurias sukelia įvairios kirmėlės, (askaridės, kaspinuočiai, trichinelės), parazituojančios žmogaus organizme. Patekusios į žarnyną, žaloja virškinimo sistemą, silpnina imunitetą, blogina maisto medžiagų įsisavinimą, o jų išskiriamos nuodingos medžiagos nuodija organizmą.

Kirmėlės gali parazituoti ir odoje, kepenyse, plaučiuose, smegenyse, sukelti viduriavimą, svorio pakitimus, bendrą silpnumą. Tokios parazitinės kirmėlės žmogaus organizme dar vadinamos helmintais. Simptomai ir ligos sunkumas priklauso nuo į organizmą patekusio parazito rūšies.

Kirmėlių tipai

Pagal formą kirmėlės skirstomos į apvaliąsias ir plokščiąsias.

Apvaliosios kirmėlės

Yra nuo kelių tūkstančių iki kelių šimtų tūkstančių apvaliųjų kirmėlių rūšių. Joms priskiriamos askaridės, spalinės, trichinelės, toksokaros, plaukagalviai. Didžiausios apvaliosios kirmėlės gali būti net 9 m ilgio (gyvena banginiuose), tačiau dauguma jų yra daug mažesnės – iki 15 cm ilgio.

Plokščiosios kirmėlės

Yra apie 18 500 plokščiųjų kirmėlių rūšių. Dažniausiai jos smulkios, vos kelių milimetrų dydžio (išskyrus kaspinuočius), turi plokščią kūną. Plokščiosioms kirmėlėms priskiriami kaspinuočiai, siurbikės.

Enterobiozė

Enterobiozė – viena labiausiai paplitusių kirmėlinių ligų pasaulyje. Ją sukelia spalinės, 3–10 mm ilgio kirmėlės.

Enterobioze dažniausiai serga vaikai, lankantys darželius ar kitas vaikų priežiūros ir ugdymo įstaigas. Dėl vėlyvos diagnostikos, prastos asmens higienos ir žinių apie parazitines ligas stokos vaikai neretai šią ligą perduoda suaugusiesiems.

Dažnai enterobiozė nesukelia specifinių simptomų. Užsikrėtus gali būti juntamas bendras silpnumas, nuovargis, atsirasti pilvo skausmai, pykinimas, sumažėti apetitas.

Askaridozė

Askaridozė paplitusi visame pasaulyje. Ją sukelia apvaliosios kirmėlės – askaridės. Dažniausiai šia liga užsikrečiama vasarą arba rudenį, kai dirvožemyje susikaupia daugiausia subrendusių helmintų kiaušinėlių. Ant maisto jų gali patekti su dulkėmis, kiaušinėlius taip pat gali pernešti musės.

Ligos pradžioje, kai lervos migruoja, dažnai pasireiškia alerginės reakcijos, bronchų astmos priepuoliai. Vėliau, kai organizme parazituoja jau suaugusios kirmėlės, pacientui pablogėja apetitas, svaigsta galva, pykina, skauda pilvą, pasireiškia bendras silpnumas. Askaridoze užsikrėtusiems vaikams būdingas seilėtekis, dantų griežimas naktimis, pilvo pūtimas ir skausmai.

Trichineliozė

Trichineliozę sukelia apvaliosios kirmėlės – trichinos. Jomis dažniausiai užsikrečiama valgant žalią arba per mažai termiškai apdorotą užsikrėtusių kiaulių ir šernų mėsą, kurioje yra cistų su trichinų lervomis. Ligos pradžioje, kai kirmėlės yra žarnyne,

pacientui skauda pilvą, kyla šleikštulys, pasireiškia vėmimas, viduriavimas. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, pakyla kūno temperatūra, juntami raumenų skausmai, pasireiškia odos bėrimai, nemiga, nerimas, kartais – haliucinacijos. Kai kuriais atvejais ligoniui atsiranda viršutinių kvėpavimo takų uždegimas, pasireiškia sausas kosulys, padidėja kepenys, blužnis, limfmazgiai.

Kaspinuočiai

Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis, arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas) ir mažasis.

Žuvinis kaspinuotis (lot. Diphyllobothrium latum) yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Jis maždaug 10–20 m ilgio, parazituoja žmogaus, šuns ir katės žarnyne. Žmogaus organizme žuvinis kaspinuotis gali būti gyvybingas iki 30 metų. Juo užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai termiškai apdorotos žuvies, kurioje buvo žuvinio kaspinuočio lervų.

Jautinis kaspinuotis (lot. Taenia saginata) parazituoja žmogaus plonojoje žarnoje ir yra iki 5–10 m ilgio. Juo užsikrečiama suvalgius žalios ar netinkamai termiškai paruoštos jautienos, kurioje buvo jautinio kaspinuočio lervų.

Kad nesusirgtume kirmėline liga, svarbu:

• nusiplauti rankas pasinaudojus tualetu, po darbo sode ar darže, taip pat prieš valgant ar ruošiant maistą;
• neteršti dirvožemio, vandens telkinių žmonių ir gyvūnų išmatomis;
• dažnai skalbti drabužius ir patalynę;
• nevalgyti neplautų uogų, vaisių ir daržovių, negerti nevirinto vandens iš atvirųjų vandens telkinių;
• nevalgyti žalios ar termiškai per mažai apdorotos žuvies ir mėsos;
• nežaisti su valkataujančiais gyvūnais;
• sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai;
• rūpintis savo augintinių švara ir sveikata.